- pusdvėsis
- pùsdvėsis, -ė adj., smob. (1) NdŽ 1. kas vos ne dvesiantis, nusibaigęs: Tvartai ištuštėjo, beliko kelios pusdvėsės karvės, keletas arklių, tie patys kažkodėl apraišę I.Simon. Dabar ant trąšios, sumindžiotos žolės tupėjo du pusdvėsiai žąsiukai A.Vien. Pùsdvėsį arklį teturėjo Šv. Ir nieko ji nemyli, šita panelė Teresė, tiktai sartąjį pusdvėsį kuiną J.Balt. Prie vežimo prikinkė niekam netikusį pusdvėsį arklį prš. Devė žmoguo maišą grūdų, pusdvėsį arkliuką, ir ans nuvažiavo į melnyčią LTR(ž.). Jis jau pùsdvėsis Krsn. Jis vaikščioja kap pùsdvėsis Gs. 2. kas alkanas, išalkęs: Pùsdvėsiai žmonys, ėda ir ėda pareję į Žemaičius Šv. Par dieną pùsdvėsiai išvaikščiojom Skr. Par visą dieną išbuvau pùsdvėsis Up. ║ kas neėdęs: Par dieną ta karvė bus pùsdvėsė Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.